Tradicinis bėgimas „Sveikas žmogus“ – 2014

Praeitą sekmadienį (04-13) Kleboniškio miške vykęs pavasarinis tradicinis bėgimas sutraukė turbūt rekordinį būrį bėgikų. Klubiečių susirinko taip pat nemažai, kurie kovojo trijuose nuotoliuose.5 km distancijoje puikiai sekėsi bėgti Svajūnui, kuris užėmė net antra vietą iš visų, o Dalius ir vėl buvo 4-as. Nesėkmingai susiklostė varžybos Tadui, kuris po puikaus pasirodymo A.Kulviečio bėgime, čia liko tik 10-as. Pagrindinėje 10 km distancijoje neįtikėtinai kovėsi Virgis, užėmęs bedrai 4-ą vietą, o savo amžiaus grupėje buvo 1-as. Puikiai tą dieną bėgo ir prizininkais tapo Gintarė, Vaclovas, Edvardas, Saulius. Mažasis Tautvydas pelnė jauniausiojo dalyvio nominaciją.

Giedrius

Rezultatai

XXV-asis tradicinis bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“

Tradiciškai kovo 11-ąją rinkomės prie Jonavos sporto centro ir atsiėmę numerius sėdome į autobusus, kurie, kaip ir kiekvienais metais, vežė į bėgimo startą- prie Kulviečio obelisko. Viskas vyko kaip ir visada, tačiau visi mastėm apie naująją 15 km trasą. Dalis trasos išliko tokia pati, tik Jonavos senamiestyje ties Sodra šį kartą sukome dešinėn ir įsukę į dviračių taką bėgome iki pat jo pabaigos. Šioje vietoje prasidėjo ilgai išdiskutuota ir “apraudota” trasos vieta  – įkalnė, kuri nuo lėkštos ties Basanavičiaus gatve tapo gan stačia, tačiau, kad ir kokia ji prieš bėgimą atrodė “žudanti”, po bėgimo tapo eiliniu kalneliu. Juk kylant įkalne jau žinojom, kad visai neužilgo teks finišuoti  bėgant nuo labai ilgo kalno. Naujasis finišas tikrai daug įspūdingesnis nei prieš tai buvęs. Gal dėl švietusios saulės, puikaus oro ir pats bėgimas pasirodė tikrai nuostabus, o ir naujoji 15 km trasa pasirodė puikiai apgalvota, nes bėgome ne tik senamiesčiu, bet ir kitomis miesto gatvėmis, todėl ir nebėgantys pagaliau sužinojo, kad vyksta bėgimo šventė  ir kiekvienais metais, manau, palaikančių, stebinčių, plojančių žiūrovų bus vis daugiau.

Mūsų klubiečių “Kulviečio bėgimo” 15km rezultatai:

36 Tadas Kalkauskas 0:56:54
41 Virgilijus Muralis 0:57:26
43 Antanas Žukauskas 0:57:51
44 Dalius Cibulskas 0:58:06
46 Jevgenijus Tolstokorovas 0:58:13
76 Martynas Ambrizas 1:00:45
78 Svajunas Pajaujis 1:00:57
79 Saulius Litvinavicius 1:01:03
125 Marius Tumavicius 1:04:44
130 Vilija Damašickiene 1:05:07 1 amž. gr.
140 Sigitas Ciukša 1:06:03
142 Tadas Survila 1:06:04
168 Edvardas Linkevicius 1:08:07
175 Kestutis Lapiene 1:08:38
188 Povilas Beišys 1:09:39
197 Žygimantas Lakavicius 1:10:38
201 Ignas Vezys 1:10:52
204 Ježi Vitalijus Micura 1:11:14
206 Giedrius Povilavicius 1:11:24
212 Sonata Galvydiene 1:11:46
213 Lukas Šadbaras 1:12:10
215 Arvydas Ciuzas 1:12:16
218 MATAS AVAKIAN 1:12:24
233 Erikas Šukys 1:13:43
244 Aurimas Maslauskas 1:14:47
245 Aurimas Petkevicius 1:14:47
246 Deividas Vilkas 1:14:53
249 Vidas Grunda 1:15:10
255 Mindaugas Sinkevicius 1:16:06
260 Deimante Vanagaite 1:16:19
263 Dalius Cibulskas 1:16:32
270 Gintare Litvinaviciene 1:17:34
281 Bronislovas Guogis 1:18:35
287 Petras Vansevicius 1:19:30
291 vaidas Petrauskas 1:20:32
296 Arturas Damasickas 1:20:57
300 Egidijus Skirgaila 1:21:13
303 Juliana Romoslavskaja 1:21:32
312 Liudas Medeksa 1:23:49
325 RICARDAS BELOPETRAVICIUS 1:28:41
326 Leonas Mirinauskas 1:28:45
342 Eligijus Leikauskas 1:37:37
343 Jurate Guogiene 1:37:41
348 ovidijus Cibulskas 1:50:18
349 Algimantas Gaižauskas 2:02:24
3.4km
Emilis Klimantavicius 0:11:35 3 amž. gr.
Kestas šukys 0:14:10
Tomas Cikanavicius 0:14:38
Gabija Galvydyte 0:15:05 3 amž. gr.
Diana Dabrišiute 0:15:08
Samanta Možajevaite 0:15:11 1amž. gr.
Jurgita Balsiunaite 0:15:47
Bronius Kazėnas 0:16:41
Vaclovas Eidukynas 0:17:50
Tadas grunda 0:19:22
Karolina Možajevaite 0:21:45
samanta Jatkonyte 0:21:45
simonas Jatkonis 0:22:16
Aurimas Beišys 0:38:23
Vaidas Žižys 0:38:48

Ačiū, Kęstučiui Puteliui už nuotraukas.

Jonavos bėgimo mėgėjų klubo „Maratonas“ gimtadienis. Algimanto mintys.

Autorius: Algimantas Gaižauskas

Kai gimsta mažas žmogutis, užfiksuojama ar tai bažnyčioje ar tai valdžios dokumentu ir ta data žmogų lydi iki pat mirties. O štai jei gimė šuniukas ar kačiukas, tai fiksuojama tik oficialaus veisėjo pastangomis, jei auginama pardavimui. Tiesa, kai dabartinė demokratija, tai vaikučiai atsiranda ir langeliuose, bet kaip nustatoma gimimo data, net neįsivaizduoju. Ačiū Dievui, tai tik išimtys. O kaip, pvz. klubas (bėgimo mėgėjų, alaus mėgėjų, net homoseksualų…ir t.t.). Jei nevaldo lėšų, tai tie mėgėjai bendrauja tarpusavyje ir viskas, vadina save klubais, bet jokios oficialios registracijos nėra, o Tarybų Lietuvos laikais net buvo draudžiama. O kaip dabar? Dabar pas mus tvarka, kad jei klubas turi kažkokių lėšų, būtinai turi būti registruotas valdiškoje institucijoje ir visiškai su tuo sutinku, nes kitaip ir lėšas „plauna“ ir mokesčių išvengia. Taigi, oficialiai pirmą kartą Jonavos bėgimo mėgėjų klubas „Maratonas“ registruotas 1994 metais ir sukanka 20 metų jubiliejus 2014 metų sausio 21 d. Šiuo metu klubo valdybą sudaro žmonės, kurių 20 metų atgal klube net nebuvo arba žmonės, kurie tik naudojosi klubu, bet prie jo kūrimo ir puoselėjimo arba visai ar menkai teprisidėjo ir jie nusprendė, kad klubo gimtadienis ir yra ši data.
Tačiau tie, kurie klubą kūrė, vystė ir puoselėjo, mano kitaip. Vienas iš tokių esu ir aš ir manau, kad klubo, kaip ir žmogaus, gimtadienis yra vienas. Ir jį nusako data, kada prasidėjo, t.y. nuo kūdikystės. O klubo kūdikystė buvo maždaug apie 1986 metus. Ir valdybos pareiga turėtų būti maksimaliai tiksliau nustatyti gimtadienio datą.
Iš kitos pusės, ar turi tai principinę reikšmę, juk galime švęsti ir dvidešimtmetį, trisdešimtmetį, kuo daugiau švenčių, tuo geriau?
Ir vis tik nuo ko klubas prasidėjo? Juk dar apie 30 metų atgal bėgantį žmogų gatve ar laukais pamatyti buvo labai retas dalykas, tokius laikė tik sportininkais arba su trupučiu ne visai namie(prie pastarųjų priklausiau ir aš). Pajėgių įveikti klasikinę maratono distanciją Lietuvoje galėjai suskaičiuoti veik ant pirštų ir maratono bėgimų beveik nebuvo, jei Vilniuje ir surengdavo, startuodavo irgi gal tik poras dešimčių dalyvių. Šiandien maratono bėgimus organizuoja net ūkininkai( pvz. Vilemų kaime pas ūkininką Totilą) ir dalyvių būna daugiau, nei prieš 30 metų Vilniaus maratone. Vilniaus maratone šiandien startuoja virš 10 tūkstančių dalyvių…Bėgiojančių gatvėmis, parkuose, miškuose-jau masinis reiškinys. Užusalių miškuose bent kartą į savaitę sutinku bėgančių miško keliukais, ir jie nėra mūsų klubo nariai, aš jų net nepažįstu. Tiesa, kartais susitinkam ir su klubiečiais, gyvenančiais Šveicarijoje(Dumsių seniūnijos).
Šiai dienai mūsų klube yra virš 50 aktyvių narių, o jei skaičiuosime ir vaikus, ko gero susidarys arti šimto. Be to, turime du filialus Kaišiadoryse bei Prienuose(priežastys paprastos, Kaišiadoryse šiuo metu gyvena ir dirba klubo įkūrėjas Stasys, Prienuose dirba berods trenere jonavietė Gražina). Su jais jau, ko gero, viršijame ir šimtuką…

2
Kiekvienas klubo narys turi savų siekių, jaunimas, žinoma, trokšta prizų, rekordų, būti čempionais, šiandien jau nemaža dalis narių siekia sveikatos, aktyvaus laisvalaikio ar net malonumo, prie siekiančių sveikatos ir malonumų priskiriu ir save. Klubo narių tarpe yra ir buvo olimpiečių, yra ir Vilniaus maratono čempionų, turime maratono karalių Vytautą, šiai dienai įveikusį arti šimto maratonų.. Be to, jau seniai tapusi klubo tradicija stengtis bent kartą metuose dalyvauti kokiame nors maratone užsienyje ir dalyvavimą organizuoti taip, kad būtų ir rimta pažintinė kelionė, o tai jau reikia lėšų, kartais net po tris metus niekur nevažiuodavome, kaupdavome lėšas, užtat pasiekėme Atėnų, Barselonos maratonus. Klubų pagrindu organizuojami unikalūs pasaulyje pagarbos estafetiniai bėgimai Soldinas-Kaunas (per penkias dienas įveikiame 800 km.), Baltijos kelio atkartojimas Vilnius-Ryga-Talinas apie 600 km. ir pan.
Šiai dienai klubas užaugo iki lygio, kad jau eilę metų yra tarp lyderių, tankiausiai būna prizininku tarp panašių klubų Lietuvoje (kurių yra apie 50). Aplenkiame net didžiųjų miestų klubus. Tai jau dabartinės kartos nuopelnas, bet pradžią padarėme mes.
Noriu ypač padėkoti jau A.A. vienam žmogui, Bronislovui Lubiui, žmogui, kuris man vadovavo arba dirbom kaip partneriai daugiai nei 45 metus. Jis visuomet žiūrėjo toli į priekį, artėjant ėjimui į Europą vos ne prievarta vežė visus nuo aukščiausios iki vidutinės grandies įmonės vadovus į tą Europą, kad pamatytume, kaip ten žmonės gyvena ir dirba, manau, tai visiškai pasiteisino, kuomet dauguma stambių Lietuvos įmonių žlugo, kuomet Rusija ėmėsi blokuoti Lietuvos ekonomiką, net buvo uždarytas įmonės žaliavos kranelis-gamtinės dujos, įmonės darbuotojai susitelkė, palaikė vadovus, iškentėjo nepriteklius, kai kiti skaldėsi ir pjovėsi tarpusavyje. Kadangi pradžioje daugumą klubo narių sudarė Achemos darbuotojai, gaudavome moralinę bei finansinę paramą važiuoti į Europoje organizuojamus maratonus, pirma tokia išvyka buvo į Europos sporto veteranų čempionatą Budapešte. Tai buvo 1990 metai, mūsų delegacijai su Trispalve organizatoriai neleido dalyvauti atidarymo parade, nes ten buvo TSRS delegacija, mes privalėjome būti jų gretose, pasiėmę trispalvę išsirikiavome atskirai tribūnose, bent jau man susidarė įspūdis, kad į mus televizijų, žiniasklaidos dėmesys buvo vos ne didesnis, nei į paradą. Manau, tos investicijos irgi nemažai prisidėjo prie įmonės suklestėjimo.
Ačiū dabartiniams įmonės vadovams, tęsiantiems tradiciją, remiantiems prizais Kovo 11-sios bėgimą bei klubą.
Manyčiau, ypatingą vietą klubo narių tarpe užima Leonas Mirinauskas. Pačioje pradžioje aktyviai prisidėjęs prie klubo kūrimo ir puoselėjimo, niekada nesiekęs rezultatų ar prizų, tapęs solidžiu verslininku ir labai užimtu žmogumi, ir dabar aktyviai dalyvauja klubo veikloje. Ir ne tik dalyvauja, bet jo atstovaujama STIHL firma remia klubą prizais, apranga, finansais. „Kas gali paneigti“, kad tam turi labai rimtą pagrindą. Kuomet 1989 metais Azoto avarijoje braidžiodamas po skystą amoniaką, gelbėdamas save ir žmones nupliko kojų blauzdas iki tokio lygio, kad nei medikai, nei laikas jų neužgydė, jis pradėjo žymiai rimčiau, stabiliau įveikinėti ilgas distancijas, dėl suaktyvėjusios medžiagų apykaitos žaizdos dingo.
Ačiū vokiečių kalbos klubui „Edelveisas“, neretai prisidedantiems prie kelionių organizavimo protu bei finansais bei sudarančius „palaikymo komandos“ pagrindą bėgantiems maratoną.
Gal dar truputį nušviesiu sąlygas, kokiomis važiuodavome į Europos maratonus, vieną kitą įspūdį ar nuotykį. žiūrint iš dabartinio laiko, kuomet keliones organizuoja turistinės firmos, su nakvynėmis viešbučiuose, autobusas tik važiavimui, anais laikais po savaitę gyvendavome autobuse, maistą savaitei įsidėdavome iš namų… Na, gal ryškiausiai tuo meto bėdnystę nusako kelionė į Varšuvos maratoną. Pinigų neturiu, mūsų pinigais labai brangu, įsidedam po du butelius degtinės, pirmiausia į Varšuvos turgų, pardavus tuos du butelius pakanka ir starto mokesčiui ir nakvynei viešbutyje ir maistui. Lazdijuose dar tarybiniai pasieniečiai, eilėje pralaukėme visą parą (papirkimui pinigų neturėjome), diena saulėta, karšta, smarvė, valgymui turėjau rūkytą višta, ta prasmirdo, bet valgyti norisi, sukirtau pasislėpdamas nuo kitų. Na, Varšuvos maratono trasoje sutapome du pagal pajėgumą kartu bėgti, vokietis apie 10 metų už mane jaunesnis, įsišnekėjome(tada intensyviai lankiau vokiečių kalbos kursus), pasirodo, jis stambus verslininkas, pakankamai jaunas patyrė ne vieną infarktą, ryžtingai pakeitė gyvenimo būdą, po penketo metų darbo tapo pajėgus įveikti maratoną(čia buvo, berods, jo trečias), kažkur 21 kilometre jis mane paliko…
Turėjome ir pakankamai liūdną įvykį. Grįžtame iš maratono(neprisimenu iš kur), palei Bratislavą vairuotojas užsnūdo, įsirėžė į „fūrą“, vairuotojas į ligoninę, autobusas sudaužytas, visa laimė, kad gyveno Brno čekų specialistų grupės tuometiniame Azote vadovas, kreipiausi pagalbos, iki Lietuvos sienos mus atvežė jo samdytas čekų autobusas, Bratislavoje liko vairuotojas ir autobuso savininkė, su mano kolegos pagalba autobusą suremontavo, vairuotoją paleido iš ligoninės, jie irgi parvyko po kelių dienų į namus. Po to įvykio jau važiuodavome su turistinių bendrovių autobusais.
Berods, paskutinė kelionė be viešbučių buvo į Miuncheno maratoną, prieš maratoną nakvojome autobuse Miuncheno olimpinio stadiono teritorijoje, šiaip ne taip įsiprašę, kad leistų. Iš to maratono įspūdis liko toks, kad prisirinkome išmestos sportinės aprangos, kokią šiandien neretai patys išmetame. Naudojau gal kokį 10 metų, dar net šiandien po miškus staipytis viena striukelė tinka.
Su malonumu prisimenu Paryžiaus maratoną. Prieš startą (Eliziejaus laukuose, prie Triumfo arkos), virš 25 tūkstančių dalyvių, lietus lyja, savanoriai bėgioja tarp dalyvių, dalina polietilenines skraistes, matau dalyvių su numeriais, sėdinčių sportiniuose neįgaliųjų vežimėliuose( kur tai apie 100, jie startavo kelios minutės anksčiau, nei mes), o už Triumfo arkos rikiuojasi kažkokios stambios mašinos, pasirodo, ta technika tuoj po starto pravažiavo ir surinko šiukšles),vis traukdavausi prieš startą į galą, kol kirtau starto liniją, praėjo bent 10 minčių ir klampojau per numestas skraistes, aprangą ir pan. Įpusėjus distancijai pradėjau prastokai jaustis, paprasčiausiai per greitai(ne pagal jėgas) įveikiau pirmą pusę distancijos, toliau pradėjau „ilsėtis“, pasivaikščioti, ties kiekvienu maitinimo punktu stabčioti, kirsti visokius egzotinius vaisius, gerti nematytus skanius gėrimus…ir tai finišavau tarp 15 tūkstančių „geriausiųjų“. O už tinginiavimą ir persivalgymą trasoje Dievas nubaudė, teko bėgioti kas kelias minutes į tualetą, nors jų pristatyta ir daug, bet eilės…
Na, dar Vigarano maratonas Italijoje. Atvažiuojame iki Italijos, iki to Vigarano belieka apie 200 km., bet pasienyje stop. Pasirodo, reikėjo turėti Italijos transporto ministerijos leidimą, o mes jo neturime. Grįžtame atgal apie 10 km. į pakelės viešbutį Austrijoje, gimdome visokių idėjų, kaip įvažiuoti į Italiją, pagaliau nusprendžiame susimesti, nusisamdyti austrišką autobusą, važiuosime paryčiui tiesiai į startą…jau vėlai vakare mūsų prezidentui Stasiui gimsta idėja sėsti į autobusą ir dar pabandyti laimę, kai pasienyje pasikeičia pamaina. Taip ir padarome. Sutapo, kad pamainos vyresnysis rimtas maratonininkas, be jokių problemų kertame sieną, spėjame į startą ir visai neblogai sustartuojame. Ten starte pamačiau jauną porą, trys numeriai(matyt, tėtis, mama ir vežimėlyje mažiukas pyplys). Gal koks 10 km. iki finišo aš juos pavijau, bet nelenkiau ir maždaug už 20 m. pasigėrėdamas lydėjau iki finišo. Be to, labai didžiavausi savimi, nes žiūrovai gatvėse vis šūkavo „gracio“, maniau, giria mano gracingumą, paskiau išsiaiškinau, kad tai reiškia „greičiau“, taigi, mano gracingumui teko patirti fiasko…
4
Panašių nuotykių galėčiau aprašyti daug, bet gal gana? Dabar esu jau nusenęs, nebepabėgu, jaučiuosi blogai, kai finiše teisėjai turi laukti atsiliekančio, bet man patinka bėgantys žmonės, man patinka pačiam bėgti ir atsisakyti to malonumo nenoriu, taigi, pagal jėgas dalyvauju klubo veikloje, tuo labiau, kad veik kiekviename bėgime atsirado po kelias distancijas ir niekam nemaišydami telpame tokie, kaip aš ar visai mažamečiai ar net pirmą kartą nusprendę prasibėgti ir išbandyti save. Be to, bėgioju jau virš 60 metų, bėgimas tapo gyvenimo būdu ir gelbėjo nuo daugelio negandų bei ligų, net keista, manau, atkratė nuo daugumos žmonių ligos-pavydo turtingesniam, gabesniam, pajėgesniam, priešingai, mėgstu žmones, kurie kažko siekia ir pasiekia, nemėgstu slunkių, neiniciatyvių bei verkšlenančių. Net dabar, jau artėjant prie 80-mečio, atrodo, pasigydžiau nuo ligos, kurią medikai pripažįsta nepagydoma(žinoma, su medikų pagalba), tiesa, man kažkaip gyvenime visą laiką sekėsi, neteko sutikti nei vieno blogo daktaro, o dabartinę savo daktarę Liną tiesiog dievinu.
. Ir pabaigai. Pabandysiu motyvuoti, kodėl pasirinkau bėgimą. Pirmiausia, dar paauglį toli už Poliarinio rato bėgimu nuo tuberkuliozės gydė ir pagydė daktaras Gincė, tuo metu tai buvo tokiam kaip aš nepagydoma liga. Vėliau tapo paprasčiausiu įpročiu. O artėjant penkiasdešimtmečiui, kuomet pradėjau jausti jau mažėjančią gyvybinę energiją, atsirado toks Lakavičius, kuris įkūrė bėgimo mėgėjų klubą, pakvietė mane į kompaniją, pritapau ir jau virtau, kaip šaipydavomės vieni iš kitų, bėgimo „chroniuku“. Tačiau svarbiausi motyvai būtų šie:
- pigiausia ir paprasčiausia sporto šaka, nereikalaujanti jokių gabumų ar talentų ar fizinių duomenų(dalyvauja net neįgalieji be rankų, be kojų…,tiesa, ne Lietuvoje, čia pamatysi gal tik Jonavoje Kovo 11 bėgime ratukuose ir tai labai negausiai);
- bėgimas žmogui įgimtas dar nuo tų laikų, kai reikėjo su kuoka susimedžioti mamutą;
- labiausiai atsiperkanti ir efektyviausia investicija į savo sveikatą bei gyvybingumą;
Algimantas Gaižauskas.
P.S. Baigus šį rašinėlį(antrą šv. Kalėdų dieną) baigiau skaityti emigrantės iš Lietuvos Janinos Survilaitės knygą „Vila Edelveisas“(tai jos antroji knyga, mano aptikta Jonavos bibliotekoje, pirmoji vadinasi „Vila Edelveisas“),tad kilo mintis prirašyti P.S.
Per savo gyvenimą išmalusiam visą didžiulę jau nesamą Tarybinę šalį nuo Narjan-Maro bei Murmansko šiaurėje iki Samarkando bei Odesos pietuose, Klaipėdos vakaruose bei Chabarovsko rytuose, o su klubu Maratonas ir Europą nuo Skandinavų šalių šiaurėje iki Italijos pietuose, nuo Lenkijos vakarų Europos rytuose iki Ispanijos vakaruose ir perskaičius šias dvi knygas jau ne pirmą kartą padarau išvadą(ir ne aš vienas), kad geras, ne tik visuotinai turtingas bet ir žmogiškas gyvenimas nepriklauso nuo gamtinių resursų, technikos išsivystymo, geografinės padėties, net santvarkos,o priklauso nuo žmonių mąstysenos ir beveik tiktai nuo to.
Neseniai kalbėjau su viena Jonavos tarybos nare, kurios sūnus yra emigrantas ir kuri labai trokšta, kad jos sūnus grįžtų ir įrodinėjau jai, kad būdama tarybos nare ji balsuoja priimant sprendimus taip, kad kuo ilgiau(ar gal niekada) jos sūnus negrįžtų į Lietuvą. Ji vienareikšmiai su manimi sutiko. Ir vis viena perbalsuojant tuo pačiu klausimu ji antrą kartą atitolino savo sūnaus grįžimą.
Taigi, patariu visiems perskaityti tas knygas. Mąstysenų skirtumus pastebėjau labai senai(ypač po kelionių Skandinavuose bei su klubu), šių knygų perskaitymas tik patvirtino pastebėjimus.

Powered by WordPress | Designed by: heartburn remedies | Thanks to penny stocks, web design firm and seo jobs Need great hosting company get rankings @ WebHostingGeeks
0 visitors online now
0 guests, 0 members
Max visitors today: 3 at 02:43 pm EEST
This month: 5 at 04-09-2014 08:49 am EEST
This year: 24 at 03-03-2014 10:16 am EET
All time: 41 at 10-18-2013 09:27 am EEST